Kolekcionuojame meno kūrinius, pašto ženklus ar retas knygas. Bet ar tas pats galioja dizainui – daiktams, kurie, atrodo, sukurti kasdieniam naudojimui, o ne stiklinėms muziejų vitrinoms ?
Dizainas kaip kultūros veidrodis
Geras dizainas nėra tik funkcija, graži forma ar patogi kėdė. Jis tampa laikmečio atspindžiu – tarsi dokumentu, kuriame užfiksuotas ne tik estetinis, bet ir socialinis kontekstas. XX a. modernizmo klasika šiandien vertinama ne tik dėl formų paprastumo, bet ir dėl idėjų, kurios ją nulėmė – tikėjimo technologine pažanga, naujų medžiagų teikiamomis galimybėmis bei siekio, kad gražūs ir funkcionalūs daiktai būtų prieinami daugeliui.
Dizaino objektai aukcionuose
Kai kurie baldai ar šviestuvai jau seniai turi savo vietą aukcionuose šalia meno kūrinių. Pierre Paulin, Alvar Aalto ar Arne Jacobsen darbai parduodami kolekcionieriams, o jų vertė su laiku tik auga. Kodėl? Nes jie ne tik patenkina praktinį poreikį, bet ir pasakoja istoriją. Tokie objektai tampa daugiau nei daiktais – jie įgyja simbolinę laikmečio vertę. Todėl gamintojai neretai iš istorinių archyvų sugrąžina dizaino ikonas, kurios galėtų atliepti XXI a. vartotojų poreikį. Ryškiausi pavyzdžiai :
Mario Bellini AMANTA (1966) – ši modulinių sofų sistema sugrįžo į gamybą, išlaikydama savo radikalią formą, bet pritaikyta šiuolaikiniams standartams. Gamintojas : HAY
Jørgen Haugesen X-LINE (1970) – minimalistinė kėdė, laikoma vienu sumaniausių Danijos aukštųjų technologijų dizaino sprendimų, šiandieną sugrįžusi į gamybą. Gamintojas: HAY
Riboto leidimo kolekcijos
Šiandien dizaino pasaulyje vis dažniau pasitelkiama meno logika – riboti leidimai, specialios kolekcijos, tikslinės progos. Pavyzdžiui, gaminto „Fritz Hansen“ pristatyta riboto leidimo THE SEVENER kėdžių kolekcija 7:14 AM – tai specialus jubiliejinis leidimas, kurį dizaino entuziastai galės įsigyti tik 2025 metais. Tokie projektai suteikia dizainui naują vertę – objektas iš funkcionalaus daikto virsta kultūriniu simboliu.
Yves Saint Laurent kolekcija
Dar vienas įrodymas – garsusis Yves Saint Laurent ir Pierre Bergé kolekcijos aukcionas Paryžiuje, 2009 m. jame buvo parduodama ne tik dailės kūriniai, bet ir dizaino šedevrai. Eileen Gray DRAGON kėdė tapo rekordininke, parduota už daugiau nei 20 mln. eurų, o François-Xavier Lalanne skulptūriniai baldai virto tikromis sensacijomis. Tai buvo momentas, kai dizainas galutinai įsitvirtino aukščiausiame kolekcionavimo lygyje.
Dizainas muziejuose
Neatsitiktinai geras dizainas šiandieną yra nuolatinėse svarbiausių pasaulio muziejų ekspozicijose. Niujorko MoMA, Pompidou Paryžiuje ar V&A Londone baldai, šviestuvai ir net kasdieniai buities daiktai pristatomi greta meno kūrinių. Tai reiškia vieną: dizainas peržengė utilitarumo ribas ir tapo kolekcionuojama kultūros forma.
Ar geras dizainas gali būti kolekcionuojamas?
Turbūt jau žinote atsakymą ?
Kai objektas turi aiškią idėją, išlaiko laiko testą, įgyja muziejinį patvirtinimą arba riboto leidimo aurą, o jo istorija dokumentuota – jis natūraliai migruoja iš kasdienybės į kolekcininkų pasaulį. Ir, kaip rodo AMANTA, X-LINE ar SERIES 7 „7:14 AM“ pavyzdžiai, ši migracija vyksta visai čia pat – ne tik aukcionų salėse, bet ir mūsų interjeruose.