Kūrybinį įkvėpimą architektė ir interjero dizainerė Ieva Baranauskaitė atranda tarp Danijos ir Lietuvos

Interjeras Klaipėdoje, Norbert Tukaj nuotr.

Ieva Baranauskaitė – Kopenhagoje gyvenanti architektė ir dizainerė, įkūrusi architektūros bei dizaino studiją – „i.B Archstudio”. Vilniaus Gedimino Technikos universitete pabaigusi architektūros bakalaurą, Ieva nusprendė tęsti studijas Danijoje, kur įgijo architektūros magistro laipsnį Karališkoje Danijos menų akademijoje.

Sukaupta profesinė patirtis

Profesionalios patirties I. Baranauskaitė įgijo dirbdama gerai žinomuose architektūros biuruose Japonijoje („Kengo Kuma and Associates”), Danijoje („KHR Architecture”, „Studio Heima”), Austrijoje („X Architekten”) ir Lietuvoje (UAB „Arches”).

Šiuo metu architektė plėtoja savo praktiką, bendradarbiauja su skirtingų sričių specialistais (menininkais, architektais, amatininkais), dirba su architektūros bei dizaino projektais Danijoje ir Lietuvoje. Architektė akcentuoja tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą kaip vieną pagrindinių darbo metodų, atveriančių kelius į naujas mąstymo formas, kūrybingumą, efektyvesnius sprendinius.

Interjerą sudėliojo iš tūrinių elementų

Pagrindinė šio interjero mintis – vidaus erdvėje esančias funkcines zonas atskleisti kaip tūrinius elementus, kurie kurtų erdvines kompozicijas. Kiekvienas tūrinis elementas atlieka savo funkciją, o jų visuma kuria gyvenamosios erdvės skulptūriškumą.

Interjeras Klaipėdoje, Norbert Tukaj nuotr.

Pirmo aukšto erdvėje yra penki tūriniai elementai (lenktas vonios/virtuvės funkcinių patalpų tūris, laiptai, betono sala, ekspozicinis laiptelis, stumdomos durys). Kiekvienas jų turi savitą charakterį – formą, medžiagiškumą. Žiūrint iš skirtingos perspektyvos formuojasi vis kitas erdvinis piešinys.

Dėmesys ir pagarba medžiagai

„Dirbant su interjero bei architektūros projektais, man svarbu ramybės aplinkoje kūrimas, visumos jausmas, balansas. Interjero charakteris gali būti įvairus, nes jį įkvepia kontekstas, aplinka bei asmenybės, kurioms ir yra kuriamos erdvės. Tačiau tam tikri principai yra bendri visiems projektams: funkcionalumas ir estetika kaip nedaloma visuma, paprastų ir aiškių siluetų naudojimas, dėmesys ir pagarba medžiagai. Taip pat visuose projektuose daug dėmesio skiriame detalių išbaigtumui ir tiksliam atlikimui, kas lemia švaros įspūdį interjeruose, – kalba Ieva.

Wood like Honey (Medis kaip medus), Norbert Tukaj nuotr.

– Tik atvykus studijuoti architektūros į Kopenhagą, neplanavau čia likti gyventi ilgam. Tačiau pabaigus magistro studijas supratau, kad miestas labai įkvepia ir tam tikrais aspektais netgi primena mylimą Klaipėdą, kurioje augau. Tad nusprendžiau, kad norėčiau geriau pažinti šalį ir įsidarbinau architektų biure Kopenhagoje. Šiuo metu, savo architektūros bei dizaino praktiką vystau abiejose šalyse – Danijoje ir Lietuvoje. Šios šalys turi tam tikrų panašumų, o taip pat ir skirtumų, kurių refleksijos atsispindi dizaino sprendiniuose.“

Wood like Honey (Medis kaip medus), Norbert Tukaj nuotr.

Medis kaip medus“ – tai individualaus gyvenamojo namo interjero projektas. Namas yra gana kompaktiškas, tačiau talpina visas reikalingas funkcijas bei kuria erdvės pojūtį. Interjero charakteris yra santūrus, nes naudojama ir eksponuojama viena pagrindinė medžiaga – mediena. Tačiau skirtingi dizaino sprendimai naudojant medieną suteikia erdvei gyvybės ir šilumos.
Autoriai: Ieva Baranauskaitė, Gintarė Kabalinė

Švelnusis minimalizmas interjere

„Apžvelgiant danų architektūrą bei dizainą, manau, jog šiuolaikinį požiūrį į aplinkos kūrimą gerai apibūdina terminas ‚Soft minimalism‘ (Švelnus minimalizmas). Skirtingai nuo Amerikoje vyravusio minimalizmo, susiformavusio 7-ajame dešimtmetyje, kuriam būdingas industrinių medžiagų, tokių kaip stiklas bei metalas, naudojimas, skandinaviško dizaino krypties būdingas bruožas – šiluma”, – žiniomis dalijasi dizainerė.

VVV, Norbert Tukaj nuotr.

Anot I. Baranauskaitės, kuriamoje aplinkoje esminis aspektas – gera žmogaus savijauta. Po truputį sugrįžta istoriškai danams artimas spalvos naudojimas, akcentuojant spalvą kaip priemonę sensorinėms patirtims kurti. Kaip teigia dizainerė, čia nuo seno gerai išvystyta medienos apdirbimo ir baldų gamybos pramonė.

VVV, Norbert Tukaj nuotr.

VVV – tai gyvenamojo namo interjero projektas, kurio charakteris kuriamas pasitelkiant liniją ir ritmą kaip pagrindines priemones dizaino raiškai formuoti. Autorius: Ieva Baranauskaitė

Holistinis požiūris į projektą

Vykstant dideliems globaliems pokyčiams, kinta ir vertybinis dizaino pamatas. Diskutuojama apie žmogaus atsakomybę už jį supančia aplinką, medžiagų resursus, jų tinkamą naudojimą bei reikalingus sisteminius pokyčius statybų sektoriuje. Tuomet, pasak I. Baranauskaitės, inspiruoja konkretūs dizaino pavyzdžiai, atskleidžiantys naujų medžiagų galimybes bei kūrybišką antrinį panaudojimą.

Daydreamer”, šviesos objektas. Norbert Tukaj nuotr.

„Man artimas ir Danijoje nuo seno egzistavęs holistinis požiūris į projekto visumą – balansas tarp aplinkos, architektūros, interjero ir dizaino objektų. Tad vystydama savo praktiką, stengiuosi dirbti su įvairaus mastelio projektais, tarp jų ir baldų dizaino bei meno objektų kūrimu. Pastarieji suteikia galimybę eksperimentui, o kartais gali tapti įkvėpimu architektūros bei interjero kūrimo procese“, – teigia dizainerė.

Daydreamer, šviesos objektas, paroda „Nematomi. Istoriniai baldai iš šiuolaikinio dizaino perspektyvos”. Taikomosios dailės ir dizaino muziejus, 2022. Norbert Tukaj nuotr.

„Svajoklis“ – hibridinis šviesos meno ir dizaino objektas, vizualine raiška atskleidžiantis fizikines šviesos bei spalvos savybes. Objektas suteikia galimybę stebėti šviesos kismą: dienos metu – besikeičiant natūraliai šviesai, vakare – pasitelkus dirbtinį apšvietimą. Kolaboracija su šviesos menininke Rūta Palionyte.
Autorius: Ieva Baranauskaitė

// Publikuota Delfi